Ką pamatyti Panevėžyje: lankytinos vietos ir žymūs objektai
Panevėžys įsikūręs šiaurės vidurio Lietuvoje, prie Nevėžio upės. Pirmą kartą paminėtas 1503 m., 1842 m. buvo įteisintas kaip apskrities miestas ir tapo regiono ekonominiu centru. Tačiau Panevėžys garsus ir savo lankytinomis vietomis bei tokiais objektais kaip Laisvės aikštė ar porceliano galerija. Tad ką pamatyti Panevėžyje yra būtina?
Pasivaikščiokite mieste: aikštė, Senvagė ir parkas
Pirmoji stotelė, apsilankius Panevėžyje – Laisvės aikštė. Tai – trikampė miesto šerdis, į ją visuomet suėjo svarbiausios gatvės. Aikštė ilgą laiką buvo miesto prekybos centras: čia vykdavo turgūs, o aplinkui išsidėstė smuklės. Kiek vėliau įsikūrė pirmosios parduotuvės, o tarpukariu steigėsi bankai.
Laisvės aikštė buvo rekonstruota XX a. pab. pagal architekto Valdo Klimavičiaus projektą. Ji įgavo išskirtinį, elegantišką įvaizdį: dabar takai grįsti trinkelėmis, įrengtos poilsio erdvės bei jaukus apšvietimas, ant žalių vejų stūkso skulptūros. Reikšmingiausius istorinius įvykius primena čia pasodinti ąžuoliukai.
Laisvės aikštės koordinatės: 55.726321654287325, 24.362273769215932
Iš aikštės keliaukite pasigrožėti Senvage. Ši miesto dalis yra kairiajame Nevėžio krante, prie Nevėžio senvagės ties vingiu. Čia įsikūręs miesto kultūros centras bei Senvagės dekoratyvinių skulptūrų skveras. Senoji vaga XX a. II-oje pusėje buvo sutvarkyta ir dabar yra viena nuostabiausių poilsio vietų Panevėžyje.
Senvagės koordinatės: 55.732236005615874, 24.36289608270988
Pasivaikščiojimą galite tęsti sutvarkytame Kultūros ir poilsio parke. Prieš kelerius metus čia buvo nutiesta 4 km pėsčiųjų ir dviračių takų, rekonstruoti apšvietimo tinklai. Vėliau buvo pašalinti menkaverčiai medžiai ir krūmai, pasodinti nauji, rekonstruoti arba naujai įrengti pėsčiųjų takai, įrengti dviračių stovai, šalia takų žydi gėlynai. Pasikeitė upelio aplinka – suformuotas slėnis su akmenų ir dekoratyvinių augalų kompozicijomis, stovi amfiteatras renginiams.
Atvertoje Nevėžio pakrantėje įrengtos apžvalgos aikštelės, piknikų vietos su stalais, suolais ir stacionariomis kepsninėmis, šunų vedžiojimo aikštelė. Čia rasite net kelias sporto aikšteles: krepšinio, futbolo, gimnastikos, mankštos ir netradicinių sporto šakų. Parke vingiuoja sveikatingumo takas, yra įrengtos kelios vaikų žaidimų aikštelės. Pagrindinėje jų yra apie 70 įrenginių! Kai kuriais iš jų gali naudotis ir neįgalieji.
Kultūros ir poilsio parką galima rasti Parko g.
Žymieji miesto simboliai: „Ekranas“, teatrai, malūnai ir siaurukas
Panevėžio neįmanoma įsivaizduoti be „Ekrano“ – tai buvusi kineskopų gamykla. Dabar ši teritorija yra paversta didžiausia galerija po atviru dangumi Lietuvoje. „Ekranas“ šiuo metu suteikia progą išvysti fotografines freskas, nugulusias ant beveik 600 kvadratinių metrų ploto pramoninių pastatų sienų, bei išgirsti garsinių istorijų. Taip lankytojai gauna progą geriau susipažinti ne tik su miestu, bet ir jo industrine puse.
Ne paslaptis, kad Panevėžys garsėja savo teatrais. Čia galima ne tik pamatyti puikų spektaklį, bet ir pagilinti vaidybos meno istorijos žinias. Panevėžyje teatrų yra net keli:
- Panevėžio muzikinis teatras;
- Juozo Miltinio dramos teatras;
- Panevėžio teatras „Menas“;
- Panevėžio lėlių vežimo teatras.
Kitas svarbus Panevėžio akcentas – malūnai. Šie prie įvažiavimo į miestą stūksantys objektai yra reikšminga miesto istorijos dalis. Sovietmečiu jie buvo atnaujinti pagal valdininkų norus – jie manė, jog atkurti vėjo malūnai sudarkys urbanistinį vaizdą. Prieš daugiau nei šimtmetį mieste malūnų veikė 9 ir jie buvo pagrindinis miesto ekonominis variklis. Šiuo metu galima apžiūrėti 2 malūnus: Jono Biežio ir Zenono Pranckūno.
Daugumai siaurukas primena Anykščius, tačiau jį rasti galima ir Panevėžyje. Juk tai – miestas, įsikūręs prie istorinio Siaurojo geležinkelio. Siaurukas Aukštaitijoje pradėtas tiesti dar XIX a. pab., panašiu metu ėmė kursuoti traukiniai iki Panevėžio.
Iš pradžių šia transporto priemone buvo gabenami įvairūs kroviniai ir vežami keleiviai. Vėliau krovinių pervežimas mažėjo, o nuo XXI a. pr. siaurukas pakeitė veiklos kryptį ir tapo istoriniu-turistiniu traukiniu bei autentiška pramoga. Iš Panevėžio miesto geležinkelio stoties galima keliauti pasirinkus šventinę ar edukacinę kelionę, užsisakyti individualaus plano kelionę norimu maršrutu. Lankytojams atvira siaurojo geležinkelio garvežinė, kurioje rengiamos edukacinės programos: „Siauruko pakelės legenda – B. Karazijos vyndarystės istorija“, „Šimtametis siaurukas. Istorija“, „Sakralinis menas siauruko pakelėje“ ir kt.
Siauruko koordinatės: 55.747690961198174, 24.35695425397472
Dvarai Panevėžio apylinkėse
Už maždaug 20 minučių kelio nuo Panevėžio didingai stūkso Bistrampolio dvaras. Šis dvaras egzistavo jau nuo XV amžiaus pab. Anksčiau jis priklausė Bistramų giminei, kurios vienas iš giminaičių buvo Henrikas Senkevičius – jis dvare rengė žymiąją lenkų trilogiją. Dvaras aktualus ne tik lenkų paveldui – 3 dvarininkai, būdami generolais, dalyvavo Borodino kautynėse rusų pusėje, tad dvaras sietinas ir su Rusijos kultūra.
Iki šių dienų išlikę dvaro rūmai pastatyti 1850 m. Jie yra klasicistinio stiliaus, dviejų aukštų, stačiakampio plano. Pagrindinį fasadą dabina portikas su 4 kolonomis. Pirmajame aukšte anksčiau buvo svečių kambariai, o visą dešinįjį sparną užėmė salė. Antrasis aukštas buvo skirtas reprezentacijai: čia buvo salonai, biblioteka, valgomasis, darbo kabinetas.
Taip pat išlikę 10 kitų dvaro sodybos ansamblio pastatų. Aplinkui plyti didelis parkas, 3 tvenkiniai ir kapinės. Čia įkurtas ir medinių skulptūrų parkas, menantis svarbius dvaro istorijos įvykius, tokius kaip 1863 m. sukilimas. Centriniuose rūmuose veikia viešbutis, pobūvių bei konferencijų salės, restoranas.
Bistrampolio dvaro koordinatės: 55.599290436188696, 24.35855684602528
Kitas vertas dėmesio objektas – Naudvario dvaras. Čia gimė Stanislovas Kerbedis, garsus inžinierius, tiltų ir hidrotechninių įrenginių projektuotojas. XIX a. vid., kai dvarą valdė Mykolas Kerbedis, buvo sukurtas kone visiškai naujas sodybos ansamblis – pastatyti nauji rūmai, ūkiniai pastatai, svirnai, oficina, veikė plytinė ir spirito varykla. Sovietmečiu dvaras buvo nacionalizuotas, čia įsirengė kontora bei kolūkio centras. Dabar dvaro pastatai priklauso Panevėžio rajono savivaldybei.
Naudvario dvaro koordinatės: 55.743105353906564, 24.103698376708802
Krekenavos regioninis parkas
Abipus Nevėžio slėnio driekiasi Krekenavos regioninis parkas. Jame pilna dvarviečių (anksčiau čia jų stovėjo 20), stūkso Bakainių ir Upytės piliakalniai, Pašilių stumbryne ganosi į tarptautinę Raudonąją knygą įrašyti Europos stumbrai, į dangų stiebiasi Krekenavos bazilika, o istorijos gerbėjus traukia Juozo-Tumo Vaižganto ir knygnešių muziejus.
Šalia Krekenavos regioninio parko lankytojų centro rasite apžvalgos bokštą. Jo viduje galima aplankyti ekspoziciją, užsisakyti ekskursiją. Iš apžvalgos aikštelės galima pasigėrėti Nevėžio upės slėniu, Krekenavos miesteliu, bazilikos bokštais, miškais. Kad geriau matytumėte tolimesnius objektus, čia įrengtas žiūronas.
Netoliese bokšto - pažintinis pojūčių takas, kurį sudaro 12 stotelių. Žygiuodami taku rasite vėjo sūpynės, medžio lovą ir gamtos pasiklausyti skirtą klausyklėlę.
Porceliano galerija ir lėktuvų muziejus
Panevėžio rajone, Įstros lėktuvų muziejaus patalpose, lankytojų laukia porceliano galerija. Čia eksponuojama daugiau nei 1000 meno dirbinių – galima susipažinti su įstabiais Japonijos, Kinijos bei kitų kultūrų porceliano gaminiais nuo XVIII a. iki pat šių dienų. Be porceliano, ekspozicijoje demonstruojami ir rankų darbo ąžuoliniai kabinetiniai baldai, XIX a. Napoleono III laikų stiliaus baldai, piešiniais tapytos vitrinos bei XIX – XX a. klasikinės dailės kūrinių paroda.
Besilankant galerijoje, privalu užsukti ir į Įstros lėktuvų muziejų. 2016 m. įkurtas muziejus apima 2 ekspozicijas: lauko ekspoziciją po atviru dangumi ir vidaus ekspoziciją, kur 2 vidinėse salėse galima susipažinti su stebinančiomis aviacijos istorijos detalėmis bei garsių Lietuvos ir užsienio lakūnų gyvenimo akimirkomis. Čia pristatoma I ir II pasaulinių karų metu naudota pilotų įranga, priemonės bei atributika.
Muziejaus koordinatės: 55.827269, 24.359829
