Bendra informacija apie Kirgiziją

Gamta ir peizažai

Apie 90 % teritorijos sudaro kalnai, todėl nesvarbu, kur bevažiuotum – visur horizonte sutiksi snieguotas viršūnes. Tian Šanio kalnai tęsiasi šimtus kilometrų, o juose slepiasi tiek vaizdų, kad norisi sustoti kas kelis kilometrus pasigrožėti.

Didžiausias šalies pasididžiavimas – Isyk-Kulio ežeras, vienas didžiausių kalnų ežerų pasaulyje. Vietiniai jį vadina „šiltu ežeru“, nes jis niekada neužšąla, net kai aplinkui kalnai pasidengia sniegu ir įsivyrauja šalta žiema. Tai populiariausia poilsio vieta vasarą – krantai primena pajūrį, vandens spalva keičiasi nuo skaidriai žydros iki tamsiai mėlynos, o kainos žemesnės nei daugelyje Azijos kurortų.

Jei norisi daugiau gamtos – verta aplankyti Ala-Arčos nacionalinį parką netoli Biškeko. Ten keliautojus pasitinka įvairaus sudėtingumo žygių takai, kriokliai ir nuostabūs vaizdai, pasiekiami net ir be specialaus pasiruošimo. Sary-Chelek ežeras – dar viena graži vieta, įsikūrusi rezervate. Tai puiki vieta tiems, kas ieško ramybės ir tyros gamtos.

Žmonės ir kasdienybė

Kirgizija – viena svetingiausių šalių regione. Vietiniai keliautojams visada nusišypso, kviečia arbatos, o kartais ir į svečius. Klajokliška tradicija priimti svetimą kaip savą vis dar gyvuoja, ypač mažesniuose kaimuose ar kalnų vietovėse.

Kirgizai didžiuojasi savo paveldu – arklių sportu, muzika, rankų darbo kilimais. Vasarą daugelis išvyksta į kalnus ir apsigyvena jurtose – tradicinėse vilnonėse palapinėse. Tai ne muziejinė dekoracija, o tikras būdas išsaugoti paprastą, gamtai artimą gyvenimą.

Kirgizijos virtuvė – soti ir paprasta. Lagmanas (makaronai su mėsa ir daržovėmis), plovas, manty (koldūnai garuose) ir, žinoma, kumysas – fermentuotas kumelės pienas, laikomas sveikatos simboliu. O arbata čia geriama visur ir visada – tai bendravimo dalis, be kurios neapsieina nė vienos dienos.

Miestai: kažkur tarp kalnų ir istorijos

Sostinė Biškekas – žalias, gyvas miestas, kuriame susipina sovietinis paveldas ir modernėjanti dvasia. Čia daug parkų, plačių gatvių, vietinių kavinių, kur galima paragauti čeburekų ar šviežiai virtų manty. Nors tai administracinis centras, atmosfera čia labai rami – niekas neskuba, gyvenimas teka natūraliai.

Antras pagal dydį miestas Ošas yra vienas seniausių regione – jam daugiau nei 3000 metų! Ošo širdyje stovi šventa vieta – Sulayman-Too kalnas, nuo kurios atsiveria vaizdas į visą miestą. Ošo turgus – spalvų, kvapų ir garsų derinys, kur keliautojai renkasi norėdami pajusti tikrą Vidurinės Azijos atmosferą.

Tarp miestų slepiasi maži kaimai, kuriuose laikas tarsi sustojęs. Čia vis dar pamatysi, kad arkliai viena iš pagrindinių susisiekimo priemonių, o vaikai sveikinasi su kiekvienu praeiviu. Tai tikra Kirgizijos siela – ne miestuose, o kalnuose ir žmonių širdyse.

Klimatas ir kelionių patarimai

Kirgizijos klimatas yra žemyninis, todėl vasarą čia karšta, o  žiemą – šalta. Todėl, geriausias metas pažintinei kelionei – nuo gegužės iki rugsėjo. Šiuo laikotarpiu keliai atviri, kalnų pievos žydi gražiausiomis spalvomis, o oras tinkamas ir žygiams, ir poilsiui prie ežerų.

Kelionė į Kirgiziją iš Lietuvos paprasta – patogiausia skristi per Stambulą ar Varšuvą. Lietuvos piliečiams viza nereikalinga iki 60 dienų.

Valiuta – kirgizų somas (KGS). Pačios kainos dar gali nustebinti: už keliasdešimt eurų galima skaniai ir sočiai pavalgyti, o nakvynė jurtoje ar svečių namuose kainuoja pigiau nei Vakarų Europoje. Tačiau kainos sparčiai kyla, nes kasmet vis daugiau šią šalį atranda turistų. Plius apgyvendinimas, maistas, transportas pradedami derinti pagal keliautojų poreikius.

Po šalį keliauti galima maršrutiniais autobusais, taksi, o kalnuose – kartu su vietiniais gidais. Išsinuomoti automobilį gali būti sunkiau, dažnai reikalauja palikti didesnį užstatą. Ir būtina sąlyga grįžti su nuomotu automobiliu ten, iš kur išsinuomavote. Keliai vingiuoti, bet už kiekvieno posūkio slepiasi vis nauji vaizdai, kuriuos norisi fotografuoti.

Papročiai ir tradicijos

Kirgizai vertina pagarbą ir kuklumą. Įeinant į namus visuomet reikia nusiauti batus, o priimant arbatą – nepamiršti padėkoti. Jei jus pavaišina – atsisakyti gali būti laikoma nemandagumo ženklu.

Fotografuojant žmones, ypač vyresnius ar kaimuose, verta atsiklausti jų leidimo.

Didžiausia metų šventė – Nauryz (kovo 21 d.), pavasario atgimimo diena. Tą dieną ir miestai, ir kaimai prisipildo muzika, šokiais ir vaišėmis.

Kodėl verta aplankyti Kirgiziją?

Kelionė lėktuvu į Kirgiziją – į šalį, kurioje dar nėra didžiulių turistinių srautų. Tai vieta, kur už kiekvieno posūkio Jus nustebins vis kitoks kraštovaizdis, o vietiniai žmonės yra tikras nuoširdumo ir paprastumo įrodymas.

Egzotinė kelionė į Kirgiziją suteiks galimybę bent trumpam pabūti pasaulyje, kur viskas paprasta: švarus oras, šilta arbata ir kalnai, kurių grožis nekinta jau šimtmečius.