Bendra informacija apie Kazachstaną

Gamta ir geografija

Pagal plotą Kazachstanas – devinta didžiausia šalis pasaulyje. Tai reiškia, kad atstumai čia yra milžiniški, o kraštovaizdis keičiasi kas kelis šimtus kilometrų. Pietuose – didingi Tian Šanio kalnai, kurių viršūnės dažnai pasidengusios sniegu net vasarą. Šiaurėje driekiasi begalinės stepės, kur vėjas neša žolės kvapą ir kartais atrodo, kad klausaisi kažkokios senos, bežodės muzikos.

Nors Kazachstanas neturi tiesioginio priėjimo prie jūros, prie šalies tyvuliuoja didžiausias pasaulio ežeras – Kaspijos jūra, o patys krantai primena tikrą pajūrį. Rytuose puikuojasi Balchašo ežeras, kurio vanduo pusiau gėlas, pusiau sūrus.

Pažintinės kelionės metu verta pamatyti ir Altyn-Emel nacionalinį parką, kur yra „dainuojanti kopa“. Sakoma, kad kai pučia vėjas, smėlis skleidžia duslų garsą, panašų į vargonų gaudesį. Kitur – Charyn kanjonas, dažnai vadinamas „mažuoju Didžiuoju kanjonu“. Jo oranžinės uolos vakarėjant nusidažo purpuriniais atspalviais, o tarpeklio dugne, žemyn teka smaragdinis upelis.

Kazachstane dominuoja žemyninis klimatas, todėl kontrastai tarp sezonų yra dideli: karštos vasaros, šaltos žiemos, kai temperatūra gali nukristi iki -30°C. Dėl to, ruduo ir pavasaris neabejotinai yra pats tinkamiausias metas kelionei į Kazachstaną – gamta švelni, o miestai dar alsuoja šiluma.

Žmonės ir kultūra

Kazachai nuo seno buvo klajokliai, todėl laisvė yra ne tik žodis, o jų kultūros branduolys. Ištisus šimtmečius jie gyveno palapinėse – jurtose, sekdami gyvulių bandas ir keisdami gyvenamąją vietą pagal sezonus. Šiandien dauguma gyvena miestuose, bet klajokliška dvasia niekur nedingo. Ji juntama jų santykyje su svečiais, taip pat ir su maistu.

Svečias Kazachstane – beveik šventas. Dažniausiai pakanka tik pasiklausti kelio, ir tave jau pakvies arbatos, pasiūlys užkąsti ar net pavėžės. Pasitelkę tradicines vaišes, tokias kaip beshbarmak (mėsos ir makaronų patiekalas), baursak (keptos tešlos rutuliukai), fermentuotą kumelės pieną kumysą, vietiniai parodo pagarbą svečiui. Visi tradiciniai patiekalai yra be galo sotūs ir sukurti gyventi atšiauriomis sąlygomis.

Šalyje vyrauja islamas, tačiau Kazachstanas išlieka gan pasaulietiškas ir tolerantiškas. Čia šalia mečečių stovi krikščionių cerkvės, o žmonės švenčia tiek religines, tiek pasaulines šventes. Kalbos – kazachų ir rusų, abi plačiai vartojamos, o jaunimas vis dažniau kalba ir angliškai.

Kazachų kultūroje labai svarbus ir ryšys su gamta. Daug posakių, dainų ir papročių susiję su žeme, vėju, arkliais, nes tai ilgai buvo pagrindinė gyvenimo dalis. Beje, būtent Kazachstanas laikomas vieta, kur pirmą kartą buvo prijaukinti arkliai.

Miestai: kažkur tarp tradicijos ir ateities

Kazachstanas dažnai stebina savo miestais. Pavyzdžiui, Astana (anksčiau vadinta Nursultanu) atrodo kaip iš mokslinės fantastikos filmo. Stikliniai dangoraižiai, neįprasti tiltai, įspūdingi pastatai, pavyzdžiui, „Bayterek“ bokštas – simbolizuoja Kazachstaną, kuris siekia modernumo ir pažangos. Miestas suplanuotas taip, kad primintų šiuolaikinės Azijos viziją – švarią, ambicingą, su modernumo poskoniu.

Tuo tarpu buvusi sostinė Almata yra visai kitokia. Šiandien ji yra žinoma kaip šiuolaikinės kultūros ir laisvalaikio centras. Įsikūręs kalnų papėdėje, miestas turi europietišką ritmą: kavines, galerijas, parkus ir visur sutinkamus gatvės muzikantus. Žiemą čia populiaru slidinėti Medeu kurorte, o vasarą – žygiuoti į kalnus, kur per kelias valandas galima pakilti į snieguotą viršūnę ir pažvelgti į miestą iš viršaus.

Dar vienas įdomus miestas – Šymkentas, trečias pagal dydį šalyje. Jis garsėja turtinga istorija ir turgumi, kur galima pasimėgauti vietiniais patiekalais ar nusipirkti rankų darbo suvenyrų. Karaganda – nors ir pramoninis, bet turi savo žavesio, o Kokšetau ir Turkistanas – istoriniai, kupini senų mečečių ir mauzoliejų miestai.

Praktinė informacija keliautojams

Į Kazachstaną iš Lietuvos patekti gan paprasta: galima skristi į Astaną ar Almatą su vienu persėdimu per Varšuvą, Stambulą arba rinktis kelionę iš Rygos. Lietuvos piliečiams viza nereikalinga, jei buvimo laikas neviršija 30 dienų.

Valiuta – tengė (KZT). Kainos, lyginant su Vakarų Europa, yra žemesnės: viešbučiai, transportas  ir maistas dažnai kainuoja pigiau.

Kelionės šalies viduje dažniausiai vyksta traukiniais arba autobusais – patikimais, nors ne visada greitais. Atstumai čia nemaži, o kelionė traukiniais čia gali tapti romantiška patirtimi: pro langą slenka stepės, stotelėse trumpam įlipa prekeiviai su arbata ir sausainiais. Miestuose patogu naudotis taksi programėlėmis. Keliai yra geros kokybės, ypač aplink didžiuosius centrus.

Papročiai

Kazachai labai vertina mandagumą ir kuklumą. Įeidamas į namus svečias visada turi nusiauti batus. Dovanėlė šeimininkui, jo šeimai ar vaikams, bus priimta su šypsena. Fotografuojant žmones, ypač senesniuose regionuose, verta paklausti leidimo.

Vietinė arbatinė be abejonių yra geriausia vieta pajusti šalies ritmą. Čia viskas vyksta lėtai: pirmiausia pasivaišinus arbata, o vėliau ir saldumynų lėkšte prasidės pokalbiai, kurie gali tęstis valandų valandas.

Kovo 21-ąją šalyje švenčiama Nauryz – kazachų Naujieji metai, pavasario atgimimo šventė. Miestai puošiasi spalvomis, muzika, tradiciniais drabužiais, o gatvėse dalinamas specialus patiekalas nauryz kozhe, kuris simbolizuoja atgimimą ir klestėjimą.

Kodėl verta keliauti į Kazachstaną?

Kazachstanas – tai šalis, kur gamta turi savo balsą, o horizontas atrodo be pabaigos. Čia kalnai kyla iš tylos, o pasaulis lėtėje savaime. Kazachstane sutikti žmonės primins, kiek mažai viskas priklauso nuo mūsų.

Žmonės čia šneka tyliai, bet nuoširdžiai – jie pakviečia arbatos ne todėl, kad reikia, o todėl, kad iš tikrųjų patys to nori. Tas nuoširdumas be turistinės pompastikos paliks neapsakomą įspūdį kiekvienam keliautojui.

Kelionė lėktuvu į Kazachstaną nėra ta vieta, kur keliautojai skrenda ieškoti pramogų. Tai vieta, kur skrendama atsikvėpti, sustoti prie kalnų ežero ir pajusti, kaip tyla skamba garsiau už miestų triukšmą.