Armėnų molokanai – kas jie tokie?

Vos už kelių valandų kelio nuo Jerevano yra uždaras molokanų kaimas – Fioletovo. Atsidūrus čia, patenki lyg į kitą pasaulį – nedidelis kaimelis, apsuptas didingų armėnų kalnų, kurio gatvelėmis bėgioja auksaplaukiai vaikai ir visur girdisi rusų kalba. Merginos ir moteris čia niekada nemūvi kelnių – tik spalvingas sukneles ar sijonus, ir dengia galvas skarelėmis, o vyrai po vestuvių ataugina ilgas barzdas. Gyvenantis čia molokanai – tai istoriškai Rusijoje susiformavusi bendruomenė, kuri už savo religinius įsitikinimus buvo persekiojama, o XVI a. caro valdžia išvis išvarė visus jos atstovus iš šalies. Taip, po ilgų klajonių, molokanai atsidūrė Armėnijoje.

Pavadinimas „molokanas“ atsirado nuo žodžio „moloko“ – „pienas“. Galimai jie buvo pavadinti taip dėl savo atsisakymo paklūsti bažnyčios kanonams, kurie nustato pasninkauti tam tikromis dienomis. Pagal kitą versiją, jų pavadinimas atspindi jų tikėjimą – tokį pat švarų kaip baltas pienas. 

Molokanai atmeta ikonų ir kryžiaus garbinimą, neigia bažnyčios hierarchiją ir jos dvasininkus. Pagrindinė jų tikėjimo mintis – bendravimas su Dievu bei Biblijos skaitymas be kunigų ar bažnyčios tarpininkų. Pagal simbolinę reikšmę, kurią molokanai suteikia Biblijos aiškinimui, yra nuodėmė valgyti kiaulieną, gerti alkoholį, rūkyti ir vartoti narkotikus. Molokanai gyvena kukliai, nedideliuose tvarkinguose namuose. Jie yra sąžiningi ir darbštūs, padeda draugams ir kaimynams. Pagrindinės veiklos rūšys – žemdirbystė (augina vaisius, daržoves – pagrinde kopūstus) ir gyvulininkystė. Mėsą valgo tik pačių išaugintą, prieš valgant būtinai pasimeldžia.  Be to, vietiniai nesinaudoja technologijomis – jie neturi kompiuterių, nežiūri televizoriaus, vietoj ūkinės technikos naudoja arklius ir savo pačių jėgą. Kaime nėra vaikų darželių, užtat veikia mokykla, kurioje pamokas veda mokytojai-armėnai, ir yra muziejus.

Fioletovo yra viena uždariausių bendruomenių Armėnijoje į kurią neįleidžiami pašaliniai. Čia negyvena jokie kitų tautybių atstovai, įskaitant armėnus. Draudžiamos mišrios santuokos tarp vietinių ir gyventojų už kaimo ribų. Taip per amžius buvo išsaugomi kultūra, tradicijos ir gyvenimo būdas.