Trys skirtingi, bet vienodai žavūs pasauliai

Tiek gotikinė Torunė, tiek gamtos įvairove stebinantis Riugenas yra saviti Baltijos jūros regiono perlai. Viena kviečia pasinerti į viduramžių miestiečių gyvenimą, kita – mėgautis pajūrio ramybe, aktyviomis pramogomis ir atrasti tūkstantmečius menančią istoriją. Tad kraukitės lagaminus – nuotykiai laukia!

Gotikos šedevras prie Vyslos - Torunė

Įsivaizduokite miestą, kurio gatvės mena šimtmečių senumo įvykius. Tokia yra Torunė! Jos ištakos siekia XIII amžiaus vidurį. Galingasis Kryžiuočių ordinas čia pastatė pilį. Ji tapo atspirties tašku Prūsijos užkariavimui ir evangelizacijai. Greitai miestas suklestėjo.

Torunės viduramžių miestas – tai unikalus derinys. Jį sudaro trys dalys: Kryžiuočių pilies griuvėsiai, Senamiestis ir Naujamiestis. Viską juosia gynybinės sienos. Tokia viduramžių gyvenvietės struktūra yra tikra retenybė! Didžioji dalis pasagos formos pilies buvo sugriauta. Šiandien išlikę įspūdingi griuvėsiai kviečia prisiliesti prie istorijos.

Pasivaikščiojimas Torunės gatvelėmis – tarsi kelionė laiku. Išlikęs autentiškas gatvių tinklas, kurį pristatys mūsų kelionės gidas. Gausu ankstyvųjų pastatų. Tiek Senamiestyje, tiek Naujamiestyje stovi gotikinės bažnyčios. Miestą puošia nuostabūs viduramžių plytiniai namai. Daugelis jų išsaugojo originalius gotikinius fasadus! Žavi puošnios lubos, skliautiniai rūsiai ir net tapybos fragmentai. Įdomu tai, kad daugelyje namų buvo įrengtos ir gyvenamosios, ir prekybinės patalpos. Puikus pavyzdys – namas, kuriame, kaip manoma, 1473 metais gimė Nikolajus Kopernikas. Dabar čia įkurtas garsiojo astronomo muziejus. Miesto panoramoje išsiskiria ir aukšti, net penkių aukštų, plytiniai sandėliai – grūdų saugyklos. Išlikę namai ir jų ribas žyminčios mūrinės tvoros kuria nepakartojamą viduramžių atmosferą. Torunė tiesiog alsuoja istorija!

Riugeno sala, kur susitinka gamta ir istorija

Keliaukime šiauriau, į Vokietijos glėbį. Čia plyti Riugenas – didžiausia šalies sala. Ši sala turi viską, ko reikia tobuloms atostogoms - begaliniai paplūdimiai, nepaliesti gamtos kampeliai, prabangūs pajūrio kurortai.

Riugenas yra viena populiariausių atostogų krypčių Meklenburgo-Pomeranijos žemėje. Net rašytojas Tomas Manas žavėjosi Bincu ir Zelinu. Šie kurortai iki šiol išlaikė nostalgišką žavesį. Tą patį galima pasakyti ir apie „Skubantįjį Rolandą“. Tai daugiau nei šimtmetį skaičiuojantis siaurasis geležinkelis. Jis jungia salos kurortus. Tikra atrakcija!

Riugenas gali pasigirti didžiuliais nacionaliniais parkais. Kas nėra girdėjęs apie pasaulinio garso kreidos uolas? Saloje taip pat gausu mieguistų žvejų kaimelių. Akį traukia didingi dvarai. Ralsvyko miestelyje kasmet vyksta „Störtebekerio festivalis“. Šis teatro renginys po atviru dangumi pritraukia per 100 000 žiūrovų. Scena įrengta unikalioje vietoje – ant Didžiosios Jasmundo lagūnos kranto.

Salos istorija nepaprastai turtinga. Čia rasta paleolito pėdsakų. Aptikta neolito ir bronzos amžiaus kultūrų liekanų. Vėliau Riugeną valdė vietiniai kunigaikščiai (priklausomi nuo Danijos), Pomeranija, Švedija, o nuo 1815 m. – Prūsija. Salos gamtos ir istorijos lobiai saugomi parkuose bei draustiniuose. Ypač svarbūs Vakarų Pomeranijos lagūnos ir Jasmundo nacionaliniai parkai.

Derlingoje salos žemėje auginami cukriniai runkeliai, avižos, rugiai, bulvės. Sausesnėse vietose ganomi galvijai ir avys. Kadaise klestėjo silkių žvejyba. Pagrindiniai miestai – Bergenas (administracinis centras) ir Zasnicas. Pastarajame veikia žvejybos uostas ir keltų terminalas. Iš čia galima nuplaukti į Treleborgą Švedijoje, Rionę Danijai priklausančioje Bornholmo saloje ir kitus Baltijos uostus.

Šimtmečius menančios Šverino pilies sienos

Nors manoma, kad tvirtovė šioje vietoje galėjo stovėti jau X amžiuje, oficiali Šverino pilies istorijos pradžia siekia 1160 metus. Būtent tada garsusis Henrikas Liūtas (Heinrich der Löwe), Bavarijos ir Saksonijos kunigaikštis, užkariavo čia stovėjusią slavų (obotritų genties) tvirtovę ir pastatė savo pilį. Taip, 1160-ieji – tai ne tik pilies, bet ir viso Šverino miesto gimimo metai! Seniausi radiniai saloje datuojami 942 metais.

Nuo kunigaikščių rezidencijos iki muziejaus

Pirmoji Henriko Liūto pilis vėliau tapo Meklenburgo kunigaikščių rezidencija. Tačiau 1765 metais kunigaikščiams išsikėlus, pilis pamažu nyko.

Tikrasis atgimimas prasidėjo apie 1843 metus. Tiesa, dalis senųjų pastato elementų buvo išsaugota ir integruota. Būtent tada, XIX amžiaus 4-ajame dešimtmetyje, garsusis Peteris Josephas Lenné sukūrė pilies sodą. Tai nuostabus mišraus stiliaus ansamblis. Jame rasite grotą, arkadas, terasas ir įspūdingus laiptus. Beje, buvo atkurtas ir senasis, dar 1748 metais prancūzų dizainerio Jeano Legeay suprojektuotas barokinis sodas. Pasivaikščiojimas čia – tikra puota akims!

Nuo 1948 metų čia įsikūrė žemės parlamentas. Vėliau, 1952–1981 metais, pilyje veikė vaikų darželio auklėtojų mokykla. Kai kurios salės nuo maždaug 1974 metų vėl buvo skirtos meno muziejui. Oranžerijoje nuo 1961 metų veikė technikos muziejus.

Šverino pilis šiandien

O kas gi Šverino pilyje vyksta dabar? Šiandien ji atlieka dvi svarbias funkcijas. Čia įsikūrusi Meklenburgo-Pomeranijos žemės parlamento būstinė. Kartu tai ir įspūdingas meno muziejus! Jo kolekcijose – eksponatai nuo antikos iki XX amžiaus. Ypač vertinami XVII amžiaus olandų ir flamandų tapybos darbai. Tikras lobynas meno gerbėjams.

Šverino pilis – neabejotinai viena įspūdingiausių Vokietijos lankytinų vietų. Ji žavi savo grožiu. Stebina turtinga istorija. Ir kviečia atrasti jos paslaptis. Tikras Vokietijos perlas, kurį tiesiog būtina pamatyti!