Kelionė į Trakus. Kibinų edukacinė programa

Trakai Keliauti po Lietuvą visada smagu.. Dalinuosi įspūdžiais iš smagios kelionės į Trakus .Nerasi nė vieno lietuvio, kuris nebūtų girdėjęs apie šį miestelį. Matyt, Trakai ir yra ta išskirtinė vietovė, kurioje bent kartą turėtų pabuvoti lietuviai ir į Lietuvą nors trumpam užsukantys užsieniečiai. Mano vokiečių grupelei Trakai paliko nepamirštamą įspūdį.. Kaip kitaip, juk Trakai asocijuojasi su didinga Lietuvos istorija- kaip ne kaip-tai antroji Lietuvos sostinė..

„Ežerų miestas“ – taip vadinami  šiandien Trakai . Čia stovi ne tik šio miesto, bet ir visos Lietuvos pasididžiavimas – vienintelė Rytų Europoje pilis, pastatyta saloje. Ši pilis Vokietijoje pristatoma kaip Lietuvos gotikos perlas.

Tiems, kas tiki legendomis, pasakojama.  kad Trakai atsirado dėl moters užgaidos. Senuosiuose Trakuose gyventi kunigaikščio Kęstučio žmonai Birutei nepatiko, nes šalia buvo per mažai vandens, kaip jai buvo įprasta gimtojoje Palangoje. Todėl Kęstutis, norėdamas įtikti žmonai, apie XIV a. vidurį pradėjo statyti naują pilį ežerų apsuptame pusiasalyje. O šiandien ši pilis tapo Trakų vizitine kortele.

Kitaip jos pavadinti tiesiog neįmanoma. Juk salos pilis puikuojasi ne tik ant Trakus, bet ir visą Lietuvą pristatančių nuotraukų bei atvirukų! Įspūdinga Galvės ežero saloje stovinti pilis niekuomet nenustos traukti tiek užsienio, tiek ir Lietuvos keliautojų. Visada smagu čia užsukti, pasižiūrėti ekspoziciją. Mano turistams smagu buvo nusikelti į anuos laikus, juolab, kad Lietuvos istoriją čia galima perteikti autentiškai. Norint patekti į pilį, reikia “įveikti’ 2 tiltus per Galvės ežerą.

Pasakoju jiems, kad ežero vardas gali būti kilęs nuo žodžio „galva“ – esą ežere kasmet nuskęstąs bent vienas žmogus, t. y. ežeras reikalauja galvos. Turistai neramiai susižvalgo, bet išgirdę, kad žiemą ežeras savo auką jau pasiėmė, nusiramina. Trakuose yra dar vienas objektas, įspūdingumu prilygstantis piliai. Tai – Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika. Netaisyklingo stačiakampio formos architektūros kūrinys visuomet traukia turistų smalsumą. Bet bazilika žavi ne tik savo išore, viduje taip pat yra ką pamatyti! Čia saugomas gausus sakralinis bei dailės lobynas: paveikslai, paminklai, įvairūs relikvijoriai, taurės, XVIII a. žvakidės, amžinosios ugnies lempa. O išskirtinio dėmesio sulaukia Dievo Motinos paveikslas, kurį kai kas net laiko stebuklingu.

 Didelio susidomėjimo sulaukia pasakojimas apie karaimus. Vokietukai  jau  buvo susipažinę su lietuvių tauta, didžiosiomis etninėmis mažumomis (rusais, baltarusiais, ukrainiečiais).

Karaimus Lietuvoje įkurdino Vytautas po savo antrojo žygio į Krymą 14 a. Karaimams ypač patikę, kad Vytautas, kaip ir kiti Lietuvos didieji kunigaikščiai, nevertė jų keisti religijos nei papročių. Visos tikrosios tiesos glūdi tik Senajame Testamente ir  kiekvienas tikintysis karaimas turi teisę jų pats šiame tekste ieškoti. Trakų karaimai meldžiasi  seniausioje Lietuvoje Kenesoje. Deja, maldos namų iš vidaus nepavyko apžiūrėti. Pamaldos joje vyksta per didžiąsias karaimų šventes. Todėl pastatas dažniausiai net nešildomas ir būna užrakintas ir apžiūrėti jį galima tik iš išorės. Tačiau turistų laukia Seraja  Šapšalo karaimų tautos ekspozicija, saugoma Trakų muziejuje.

  O norint pažinti bet kurią tautą, geriausia pažvelgti į jos papročius. O jų karaimai turi daug. Ypač įdomios kalendorinės šventės ir svarbiausių gyvenimo įvykių apeigos: gimimo, vestuvių, laidotuvių tradicijos. Tikrų karaimiškų vestuvių šiais laikais nebūna daug – vienerios per dešimt metų.

Iki šių dienų išliko tradicinė karaimų virtuvė, kurios pagrindas yra mėsos ir tešlos patiekalai. Karaimai Lietuvoje turi įvairių tautinių patiekalų. Vienas iš garsiausių, plačiai, ne vien karaimams žinomų patiekalų Lietuvoje yra kybyn (kibinai) Tai pusmėnulio formos mielinės tešlos pyragėlis su pjaustytos avienos ar jautienos įdaru, kepamas orkaitėje ant skardos. Bet, kaip sakoma, geriau vieną kartą pačiam pabandyti, nei keletą kartų apie tai išgirsti. Tą ir padarėme. Su kokiu“užsidegimu „ lipdėme kibinus. Karaimų tautinių patiekalų restoranas šią galimybę siūlo. Kočiojome, formavome. Kai kurių formų kibinų turbūt daugiau neteks matyti... Na ir, aišku, ragavome, užsigerdami tradicinės karaimų trauktinės-krupniko. . Jam pagaminti vartojamos įvairios šaknys bei rytietiški prieskoniai - gvazdikėliai, muskato riešutas ir kt. O jau skonis !

Šis skonis ir patirtos emocijos išliks ilgam..

 

 

 

Labai pasilgau kelionių ..