- Paskelbta 2024 m. gegužės 24 d.
- Kategorija Mano kelionės
- Jekaterina
KUMYSAS – „ŠILKO KELIAS“ Į SVEIKATĄ
Arklys visada užimdavo svarbią vietą Kirgizijos žmonių gyvenime. Jų klajokliškas gyvenimo būdas labai priklausė nuo stipraus arklio, kuris buvo ne tik darbo jėga, bet ir transporto priemonė, maisto ir sveikatos šaltinis.
Vienas pagrindinių Kirgizijos klajoklių simbolių yra nacionalinis gėrimas kumysas – fermentuotas kumelės pienas, turintis daugybę medicininių ir gydomųjų savybių. Jis naudingas inkstų ligoms gydyti, gerina apetitą, teigiamai veikia virškinimą ir mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Kumyse yra daug geležies, taigi rekomenduojama jį gerti anemijai gydyti ir hemoglobino kiekiui padidinti. Be to, kumysas yra geriausia priemonė dizenterijos ir vidurių šiltinės gydymui. Pagal Kirgizijos tradicijas, kumysas padeda padidinti organizmo imunitetą ir atsparumą peršalimui.

Kumysą pirmą kartą paminėjo graikų istorikas Herodotas V-jame amžiuje prieš Kristų. Savo darbe jis apibūdina skitų, gyvenusių Vidurinės Azijos teritorijoje stepėse ir Tien-Shan kalnuose, tai yra šiuolaikinės Kirgizijos teritorijoje, klajoklišką gyvenimo būdą. Vėliau, XI-jame amžiuje, persų filosofas ir gydytojas Avicenna naudojo kumysą savo medicinos praktikoje.
Šiandien kumyso terapija (trunkanti 7-10 dienų) yra labai populiari Kirgizijoje. Terapija sudaro poilsis gryname kalnų ore, ekologiškas maistas ir šviežias kumysas.

Kumysas – tai baltas pieno produktas, kuris gaminamas fermentuojant natūralų cukrų pieno rūgštyje. Tai lengvas organizmui gėrimas, turintis šiek tiek rūgštoką skonį ir gazuotą konsistenciją, kuri gaunama dėl fermentacijos, plakant gėrimą kelias valandas. Kumysas priskiriamas mažai alkoholio turintiems gėrimams, kurio alkoholio kiekis yra nuo 0,7% iki 2,5%.
Tradiciškai kumyso fermentacijos procesas vyksta beveik metro ilgio inde, pagamintame iš arklio ar karvės odos, kuris yra cilindro formos ir vadinamas sabaa. Speciali maišytuvo lazdelė kišasi per skylę, specialiai pagamintą sabaa dangčio viduryje, kad purtyti kumysą, vadinama biškeku. Manoma, kad Kirgizijos sostinės pavadinimas – Biškekas, kilęs būtent iš šio žodžio. Senovėje sabaa – statinė su kumysų, pririšdavo prie balno, ir per visą dieną jodinėjimo saulėje natūraliai vyko fermentacija, kuri buvo gera alternatyva kumyso purtimui rankomis.

Kumysas paprastai patiekiamas mažame apvaliame puodelyje be rankenos, kuris vadinamas piala. Svečių vaišinimas kumysų iki šiol laikomas svetingumo ženklu, nepriklausomai nuo to, ar jis siūlomas šiuolaikiniame name, ar jurtoje, kuri yra aukštai kalnuose ant jailoo (kalnų ganyklos), kur daugelis kirgizų vasarą vis dar gano galvijus.

Istoriškai teisė būti pirmuoju, kuris paragavo šviežiai pagaminto kumyso, buvo suteikiama labiausiai gerbiamąjam ir seniausiam aksakalui. Nuo tada ir iki mūsų dienų išsaugotos kumyso gėrimo apeigos ir tradicijos. Kumyso negalima gerti vienam, būtinai reikia surinkti giminaičių ir draugų ratą ir pajusti visą senovės gėrimo gyvybingą galią valgio metu. Kumyso negalima prapilti. Senovėje žmogus, išliejęs kumysą, turėjo paimti saują žemės nuo tos vietos, kur gėrimas buvo prapiltas, ir šia žeme įtrindavo į krūtinę.
Šimtmečius rašytojai ir poetai savo darbuose gyrė kumyso vaistines savybes. Žmonės sudarė legendas, patarles ir posakius apie stebuklingą šio gėrimo galią.
