Slaptasis Europos Deimantas – Tušetijos regionas Gruzijoje (Sakartvele)

Jei atvykote į Gruziją (Sakartvelą) pajusti tikrąją aukštumų magiją, susidurti akis į akį su gamtos iššūkiais, pasivaikščioti krikščionybės ir pagonybės pakraščiu bei įveikti siaurus sudėtingus kalnų takelius per stačias uolas, tuomet jūsų kelias turėtų vesti tiesiai į Tušetiją. Vos 200 km nuo Gruzijos (Sakartvelo) sostinės Tbilisio nutolęs Tušetijos regionas nepaliks abejingų... Net ir labiausiai patyrusių keliautojų.

„Jeigu tu nebuvau Tušetijoje – tu nebuvai Gruzijoje (Sakartvele).“ – kalba vietiniai žmonės. Ne, tai nėra paprasta turistinė kelionė. Tai – viena įspūdingiausių kelionių, vykstanti tik apie 3 mėnesius per metus.

Gilių kalnų masyvuose esantis Tušetijos regionas yra labiausiai izoliuotas Gruzijos (Sakartvelo) regionas – šiaurėje ir rytuose driekiasi uždaros Čečenijos ir Dagestano sienos, vakaruose, už kalnų, yra panašiai izoliuotas Pšavis ir Khevsuretis. O iš pietų Tušetija ribojasi su 3000 metrų aukščio Didžiojo Kaukazo kalnagūbriu. Vienintėlė linija, jungianti Tušetiją su likusia šalies dalimi, yra klastingas Pšaveli-Omalo kelias, pastatytas 1975 metais, kuris yra beveik vienintėlė galimybė patekti į Tušetiją. 70 kilometrų ilgio klastingas žvyrkelis eina per Didžiojo Kaukazo kalnagūbrio bei 2 850 metrų aukščio Abano perėją. Šis kelias neasfaltuotas ir labai nelygus – tai pagrindinė priežastis, kodėl Tušetijos regionas dar nėra užtvindytas turistų, tačiau jų skaičius taip pat nuolat auga. Ypač reikalaujantis atidumo kelias yra pravažiuojamas tik nuo liepos iki spalio mėnesio, kuomet tam yra tinkamos oro sąlygos.

Abano perėja yra aukščiausia kalnų perėja Kaukaze, kuria galima keliauti sausumos transporto priemonėmis - džipais. Kelias yra labai pavojingas, keliaujama serpentinais, taip pat yra didelė nuošliaužų grėsmė. Šis kelias kalnuose po lietaus gali tapti labai purvinas ir slidus. Per didesnės liūtis ir audras, ir po jų kelias, kelias gali būti nepravažiuojamas net ir su visais keturiais ratais varoma transporto priemone. Lyjant lietui, net ir vasaros mėnesiais, kelias dažnai būna uždaromas dėl savo pavojingumo. Įprastai geromis oro sąlygomis visą maršrutą tarp Pshaveli ir Omalo trunka pravažiuoti apie 5 valandas.

Tačiau kitu metu Tušetija būna atskirta nuo išorinio pasaulio ir izoliacijoje gyvena apie 7-8 mėnesius. Tai yra labiausiai izoliuotas nuolatinių gyventojų turintis regionas Gruzijoje (Sakartvele).

 Tušetija yra įtraukta į Unesco pasaulio paveldo sąrašą. Tušetijos regionas išsiskiria nuostabiomis viršunėmis, tokiomis kaip Tebulo (4 492 m. virš jūros lygio), Diklo (4 285 m. virš jūros lygio) ir Borbalo (3 294 m. virš jūros lygio). Tušetijoje iki šiol išlikę unikalūs kultūros paveldo objektai, senovės gyvenvietės, liaudies amatų pavyzdžiai, kasdienės kultūros dirbiniai. Patys Tušetijos kaimai yra vidutiniškai 1 900 - 2 400 metrų aukštyje virš jūros lygio, kuriuose gyvena nuolatiniai gyventojai. Taip pat Tušetijoje yra Bochorna kaimas, kuris yra pripažintas aukščiausia nuolatinių gyventojų turinti gyvenvietė Europoje virš jūros lygio - kaimelis randasi net 2 345 metrų aukštyje. Kaimelio gyventojai užsiima tradiciniais avininkystės amatais, o visos apylinkės patenka į Tušetijos nacionalinio parko sudėtį.

Įspūdžiai po apsilankymo Tušetijos regione lieka visam gyvenimui. Tai nebus tas maršrutas, į kurį gali tiesiog užsukti savaitgaliui arba nuvykti aplankyti turint kelias laisvas dienas Gruzijoje (Sakartvele). Kelionė į Tušetiją reikalauja tam tikro išankstinio planavimo, ypač norint ten patekti sausumos keliu - tai yra kvapą gniaužianti, pavojingų kelio ruožų, serpentinų kupina kelionė, kuri tikrai pateisins Jūsų lūkesčius, o įspūdžiai išliks visam gyvenimui.