Matenadaranas – vieta, kur saugoma istorija

Armėnija dažnai vadinama muziejumi po atviru dangumi. Be galingų tvirtovių čia išliko įspūdingos šventyklos su didžiuliais švietimo centrais bei turtingomis bibliotekomis. Šimtmečius Armėnijos vienuolynuose buvo saugomi pasaulinės reikšmės rankraščiai. Praėjus amžiams didžioji jų dalis išnyko, tačiau tai, kas išliko iki mūsų dienų, laikoma neapsakomu turtu. Šiandien dauguma iš šių senovinių rankraščių saugomi Senųjų rankraščių institute, pavadintame Šv. Mesrop Mashtots garbei, kitaip dar vadinamu Matenadaranas. Iš armėnų kalbos „Matenadaranas“ išverčiamas kaip „Rankraščių saugojimo vieta“.

Matenadaranas turi šimtmečių senumo istoriją. Jis buvo įkurtas dar V amžiuje Ečmiadzine, Armėnijos vyriausiojo patriarcho rezidencijoje. Per keletą metų jo biblioteka pasipildė šimtais rankraščių ir netrukus tapo didžiausia rankraščių saugykla visame pasaulyje. Iki 1828 metų kolekcija buvo nuolat pildoma, bet visiškai nestruktūrizuojama. Pastatas, kuriame šiandien yra Matenadaranas, buvo pastatytas 1957 metais tradiciniame Armėnijos architektūros stiliumi. Nuo tada Matenadaranui prasidėjo naujas etapas – jis oficialiai tapo mokslinių tyrimų institutu, kuriame buvo tiriami ir restauruojami rankraščiai. Po dviejų metų plačiam lankytojų ratui buvo atidarytas muziejus. Iš pradžių ekspozicija užimdavo tik vieną salę, bet po to kai 2011 metais buvo pastatytas naujas pastatas, į kurį perkėlė mokslo katedros, visas monumentalus pastatas atiteko muziejui. Šiandien Matenadarano ekspozicija sudaro dvylika salių, kur yra išdėstomi tūkstančiai eksponatų.

Centrinė salė skirta viduramžių kultūrai ir mokslui, čia eksponuojami geriausi armėnų miniatiūrų ir knygų įrišimų pavyzdžiai. Kartografijai skirtoje salėje galima pamatyti viduramžių geografinius žemėlapius, iš kurių galima spręsti apie senovės pasaulio bei viduramžių žmonių geografines žinias. Archyvinių dokumentų salėje galima susipažinti su Matenadarano archyvinių dokumentų rankraščių kolekcija, kurios pagrindą sudaro Ečmiadzin katalikosato archyvas. Atskira patalpa skirta viduramžių medicinos rankraščiams, kurie turi ne tik istorinę, bet ir iki šiol aktualią praktinę reikšmę. Taip pat čia pristatomos medžiagos iš kurių buvo gaminami dažai ir ingredientai, iš kurių gamindavo pašventintą Krizmą. Virtuali Matenadarano salė nusipelno ypatingo dėmesio. Čia galima pažiūrėti tiriamuosius darbus bei dokumentinius filmus apie armėnų abėcėlę.

Šiandien Matenandarame saugomi pavieniai ir seniausi pasaulinės literatūros rankraščių egzemplioriai, kurių originalai negrįžtamai prarasti, taigi žmonės gali susipažinti su jais tik armėnų vertime. Be to čia randasi didžiausias ir mažiausias rankraščiai pasaulyje. Didžiausias – tai rinktinių kalbų ir pamokslų rinkinys, datuojamas 1202 metais. Kiekvienas jo lapas pagamintas iš vieno veršio odos. Mažiausias – tai XV amžiaus aiškinamasis kalendorius, kuris yra vos degtukų dėžutės dydžio ir sveria tik 19 gramų. Dar viena Matenandaramo įžymybė – „Mergelės Marijos evangelija“– seniausias rankraštis, datuojamas XII a. Verta paminėti, kad būtent čia per inauguraciją prisiekia Armėnijos prezidentai.

Mūsų kelionę į Armėniją rasite čia: