Gruzija – ką veikti ir ką pamatyti? (1 dalis)

Tbilisio oro uoste išsikeisdavome pinigus ir tada važiuodavome į Gergeti vienuolyną, kitur dar vadinama Gergeti Šv.Trejybės bažnyčia. Atskridus į Kutaisį pinigus keičiausi mieste, prie Dovydo statytojo aikštės, tačiau kiekvienu kartu reikia pasižiūrėti ir kitas vietas.

Išvykus iš Tbilisio keičiasi vaizdai, po truputį atsiveria kalnai, matai besiganančias avis, autobuse gruziniška muzika, miegai išgaruoja, aukščiau pakilus sustoji pasipaveiksluoti, atsigeri granatų sulčių. Yra buvę, kai ryte, dar prekybininkų nebuvo, tai ir pamiegojome važiuodami, ir pasipaveikslavome, o kai gruzinas vairuotojas užleido lietuvišką S.Povilaičio dainą, visi pabudo ir tada jau miksavome lietuviškas ir gruziniškas dainas. Geras jausmas – pamėginkite.

Kelias, nuo Tbilisi iki Gergeti vienuolyn, dar vadinamas Karo keliu. Nors iki Gergeti Šventos trejybės vienuolyno-bažnyčios, tik apie 160 km., kelionė užtrunka apie 3,5-4 val. Įskaičiavau ir sustojimo laiką. Jeigu nuspręsite pakeliui papusryčiauti, tada užtruks ilgiau. Vykstant ne sezono laikotarpiu, dėl pusryčių patarčiau susitarti iš anskto, nes anksti ryte gali būti uždaryta.   Pakeliui rekomenduoju stabtelti prie Ananuri pilies, tai buvusi Aragvi kunigaikščių pilis - būstinė.  Ji stove ant Žinvali vandens saugyklos kranto. Sezono laikotarpiu prie pat vandens veikia kavinukė. Tiesa anksti ryte važiuojant ji dar būna uždaryta. Tačiau pamankštinti kojas, nusipaveiksluoti, puiki vieta.  

Pravažiuosite kalnų slidininkų mėgstamą miestelį – Gudauri. Čia keliautojų yra visais metų laikais. Šiltuoju sezonu metu čia apsistoja kas mėgsta žygius kalnuose, o žiemą – slidininkai.

Keliaujant šiuo nuostabiu keliu, dar verta sustoti prie Draugystės arkos, atsiveria nuostabūs vaizdai, šalia yra smulkiųjų prekybininkų. Vietiniai gyventojai apie šią arką kalba atsargiai, nes ji pastatyta 1983 metais, minint Gruzijos prijungimo prie Rusijos 200 – ąsias metines. Jie tiesiog sako, kad esame draugiški visoms tautoms.

Kitas sustojimas minerelinio vandens šaltinio. Jis bėga tiesiog iš kalnų, tiesiai į gatvę.  Kai lydėjau grupes (Ingrida tours), tai visiems paliko gerą įspūdį, net ir per lietų. Visi lipa nusipaveiksluoti, kalnelis prie kelio baltai- oranžinis, gaunasi gražios foto.

Pakilus daugiau nei 1700 metrų, pasieksite kalnų miestelį Stepantsminda. Čia yra keletas kavinukių, parduotuvių, vyninių. Čia yra ir apgyvendimo vietų. Beja, čia yra įsikūręs ir Stepansmindos istorijos muziejus.

Norint pakilti prie Gergeti vienuolyno, reikia važiuoti į kalno papėdės esančią aikštelę, ten laukia specialūs autobusiukai. Būna, kad užveža ir tas pats autobusiukas, kuris vežė iš oro uosto. Gruzinai tarpusavyje yra draugiški, ir jie sako, kad vietiniams reikia duoti uždirbti, nes jie savo lėšomis žiemą valo kelią nuo kalno pradžios iki pat vienuolyno. Todėl visi vairuotojai yra jiems dėkingi, ir kaip padėką išreiškia, palaukdami apačioje, o turistams maloniai tai paaiškina.

Gergeti Šventos trejybės bažnyčioje vyksta mišios, šalia įsikūrę vienuoliai. Kartą teko matyti, kaip jie dirba statybos darbus. Užsienio turistai tai matydami, labai žavėjosi ir juos paveikslavo. Čia verta užsisakyti vietinį gidą, arba papasakoja lydinti gidas, jeigu važiuojate su grupe. Sakoma, kad Kaukazo kalnuose lankėsi ir pats Mikalojus Konstatinas Čiurlionis. Jis čia gydėsi, tyrinėjo aplinką. Vaizdai išties žavingi, nori paveiksluoti kiekvieną akimirką, tačiau geriausiai tai gali pajausti tik pabuvęs.

Tad pirmai dienai įspūdžių tikrai pakaks, o ir skrydžio nuovargis jausis. Mes (Ingrida tours) keliaudami vakare turėdavome gruzinišką užstalę, buvo atvejų, kad mokinosi pasigaminti chačiapuri. Pirmas vakaras, tai susipažinimo su bendrakeleiviais vakaras.

Sekančią dieną, gerai išsimiegoją, papusryčiavę, tikrai verta likti kalnuose. Diena prabėgs akimirksniu. 2019 metais lydėjau keturis kartus grupes, ir visos grupės sakė, kad visa kelionė tobula, o pati tobuliausia diena buvo kalnuose. Tai dienai buvo užsakyti džipai. Rekomenduoju pasiprašyti, kad pagamintų pietus, kuriuos galėtumėte įsidėti, nes išalksite tikrai.

Kalnams skirtą dieną, rekomenduoju aplankyti Dariali vienuolyną, dar vadinama Arkangelų vardu. Jis yra apie 10 km nuo Gergeti Šventos Trejybės vienuolyno, visai prie pat sienos su Rusija. Kilometrai Gruzijoje kitaip skaičiuosi, mes važiavome apie 30 minučių. Vietinis gidas papasakojo įdomių istorijų susijusių su vienuolyno statyba. Vienuolyno kompleksas visai naujas, užbaigtas 2011 metais.

Netoli nuo vienuolyno galima pasigrožėti Gveleti vandens kriokliu. Tiesa, iki jo automobiliu, ar turistiniu autobusiuku neprivažiuosi. Mes buvome užsakę džipus (specialius autobusiukus), jie atvežė iki tam tikros vietos, kas suteikė šiek tiek adrenalino. Tada ėjome pėsčiomis iki krioklio. Pats ėjimas fantastinis, kyli aukštyn atsiveria kalnų didybė. Galite pažiūrėti šios kelionės vaizdo įrašą, kokiais keliais teko važiuoti, paspaudę šią nuorodą: https://www.youtube.com/watch?v=JHBM_0Cfkvo&t=9s

Truso slėnis – tai nuostabus pasivaikščiojimas, gražūs vaizdai. Tiesa, džipas privežė iki tam skirtos aikštelės, o po to keliavome pėsčiomis. Valgėme ryte mums paruoštus pietus, švietė saulė, rektarčiais pūtė vėjas, kalnų vaizdai žavėjo, maistas skanus, tikra aktyvaus poilsio ir išsikrovimo diena.

Tiesa, jeigu kas bijo aukščio, ar važiuoti nevisai tinkamais keliais, tada šią dieną galime praleisti kitaip. Vienoje grupėje buvo moteris, kuri bijojo aukščio, bet ji keliavo visur, sake nori įveikti šią baimę.

Apie kitas lankytinas vietas, papasakosiu savo kituose straipniuose apie Gruziją.

Nuoširdžiai,

Ingrida tours