Kelionių į Madeirą įspūdžiai

Madeira yra nuostabi sala, ją įsimylėjau iš karto. Pirmą kartą buvau 2014m ir iš karto žinojau, kad čia dar grįšiu.

Atvykome į Machico miestelį, kuriame stovi didžiulis viešbutis svečiams. Priešais viešbutį milžininškas kalnas, už kurio ir yra nusileidimo takas lėktuvams. Tai lėktuvų atskridimą visada stebėdavome su jauduliu, nes atrodydavo, kad skrenda tiesiai į uolą. Tik vėliai sužinojau, kad Madeiros skrydžių pakilimo takas įeina į 10 pavojingiausių pasaulyje, nes yra pastatytas kaip tiltas ant vandens.

Funšalis, Madeiros sostinė gan keistu pavadinimu. Nes kai pirmą kartą išgirdau, net negalėjau patikėti, kad tai europietiškas miestas, taip keistai skambėjo. Nors vaizdas tikrai nuostabus. Gražios gatvelės su nuostabiai išpieštomis durimis. Sužavėjo miesto parkas, o pakilus į kalną - išpuoselėtas botanikos parkas. Nuo kalno galima nusileisti "rogėmis", kurias vairuoja du vyrukai, stovintys jų gale. Tiesa, malonumas ne pigus, o ir ne kiekvienam, nes adrenalino tikrai bus.

Na, o labiausiai mane sužavėjo lavados. Tai per kalnus nusidriekę drėkinimo kanalai, kuriais mielai žygiuoja turistai. Vaizdai užima žadą. Keliukai vietomis susiaurėja, kad net apsilenkti būna sunku, nes vienoje pusėje uola su jos pakraščiu bėgančiu vandenėliu, o metru nuo jos jau praraja. Tiesa, bet jau minimalūs atitvarai yra padaryti. Ir žygį vainikuoja kriokliai. Dydis labai priklauso nuo metų laiko ir oro.

2019m per Kalėdas buvau antrą kartą atplaukusi į Madeirą su kruiziniu laivu. Tikslas buvo užkopti į didžiausią joje esanti kalną Pico Ruivo, nes pirmos kelionės metu, deja to padaryti nepavyko būtent dėl oro. Buvome pakeliui link jo, bet prasidėjo toks smarkus vėjas su lietumi, tai dar užslinko tirštas rūkas. Nutarėm nerizikuoti. Antrą kartą dėl laiko stokos irgi negalėjom ten apsilankyti. Tikiuosi, kad trečias kartas nemeluos ir pavyks jį užkariauti

Buvome nuvykusios į Santanos miestelį su mažyčiais spalvotais namukais. Aplankėme ir aukščiausią Europos kyšulį Kabi Girao. Jis 580m aukščio yra antras aukščiausias pasaulyje. Labai patiko pasimaudyti lavos baseinuose Porto Moniz miestelyje.

Beje, visur važinėdavome autobusu, kurie kursuoja tvarkingai pagal grafiką, arba taksi, nes atstumai ne tokie ir dideli. O ir patogu labai, nes taksistai mielai gelbėja turistams ir net parodo gražiausias vietas. Taip pat nuveždavo ties lavados pradžia ir pasakydavo už kiek valandų atvažiuos tavęs paimti kitame jos gale. Nė karto nepavedė ir jei pats negalėdavo, čia visada mūsų laukdavo jo kolega.

Vakarais buvome atradusios mielą bendravimą su vietiniais driežiukais. Kai tik kur prisėsdavome, jie stebuklingai atsirasdavo prašydami trupinių. Beveik analogas mūsų žvirbliams. Tikrai tikiuosi sugrįžti į tą mielą ir šiek tiek laukinę salą.

Keliautoja Jolantė Kuršė

Toliau kviečiu pasigrožėti Madeiros salos nuostabiais vaizdais ir augalai.