8.00 val. išvykimas iš Klaipėdos, nuo Akropolio iš Dubysos gatvės.
Keltu kartu su kirų palyda keliamės į Smiltynę, iš kurios nuostabių pušynų apsuptyje važiuojame į Juodkrantę. Pažintį su Kuršių Nerija pradėsime nuo vilų kvartalo, kuris turi savo istoriją. Juodkrantėje tarp prieplaukos ir kapinių susiformavo vilų kvartalas. Čia buvo du dideli viešbučiai, daug privačių vilų ir pensionų. Iki šiol išlikusi vila "Monbijou" (dabar - Juodkrantės seniūnija), kurios istorija po Antrojo pasaulinio karo buvo interpretuojama kaip "Geringo vilos". Pagrindinis poilsiautojų srautas apsistodavo "Kurische hof" ir "Sturmhoefel" (pasikeitus savininkams tapusio "Hotel May") viešbučiuose. Pirmasis vilos "Sturmhoefel" pavadinimas "Flora". Juodkrantės vystymosi dinamika per šimtmetį buvo tikrai įspūdinga: XVIII amžiaus antrojoje pusėje Juodkrantėje tebuvo smuklė - pašto stotis, mokykla ir 9 žvejų namai. O šį kraštą atradus vokiečiui ir ėmus gintaro kasybos verslo, visa Kuršių Nerija ėmė smarkiai plėstis ir pasauliui tapo žinoma kaip kurortas.
Aplankysime Rėzos kultūros centrą, kuris pastatytas 1902 metais, kaip mokykla, kuri buvo vienklasė ir joje mokėsi 60 mokinių. Šiuo metu centre rengiamos įvairios Lietuvos ir užsienio menininkų šiuolaikinio meno, senosios dailės, istorijos parodos. Organizuojami kultūriniai renginiai: tradicinės šventės, valstybinių švenčių minėjimai, koncertai, teminiai vakarai, susitikimai, paskaitos, konferencijos, koncertai, edukaciniai užsiėmimai vaikams ir jaunimui; taip pat vykdomi įvairūs kultūriniai, edukaciniai projektai. Centre nuolat veikia istorinė ekspozicija, skirta iškiliai šio krašto asmenybei – Martynui Liudvikui Rėzai ir Juodkrantės istorijai.
O kaipgi be Raganų kalno. Vieno lankomiausių turistinių objektų Neringoje. Tai unikalus medinių skulptūrų muziejus Juodkrantėje, kur karaliauja velniai, raganos ir kiti tautosakos herojai, atveriantys lankytojams šios vietos gamtinę-mistinę dvasią. Didžioji Raganų kalno skulptūrų dalis išdėstyta aplink vaizdingąjį Eglių slėnį. Šis slėnis – natūralus miško amfiteatras, suformuotas parabolinių kopų, taip pat ir Ievos kalnas buvo vieta, kur nuo XIX a. pabaigos kasmet per Jonines suplaukdavo minios (iki 1000 žmonių) lietuvininkų iš kito marių kranto pasimelsti mistiškoje atmosferoje ir paviešėti populiariame Juodkrantės kurorte.
Toliau ekskursiją tęsime į Nidoje, kur lankysime Tomo Mano muziejų, tai Nobelio premijos laureato ir rašytojo Tomo Mano name įkurtas muziejų. 1929 m. vasarą pirmą kartą Nidoje apsilankęs Thomas Mannas su žmona Katia buvo, anot paties rašytojo, „pagauti neapsakomo tos gamtos savitumo ir grožio, fantastinio klajojančių kopų pasaulio“ ir greitai apsisprendė čia „įsigyti nuolatinę buveinę“. 1930 m. Nidoje ant Uošvės kalno pagal architekto iš Klaipėdos Herberto Reissmanno projektą buvo pastatytas vasarnamis, kuriame rašytojas Thomas Mannas su šeima praleido tris vasaras (1930-1932 m.). 1939 m. Thomo Manno vasarnamis buvo nacionalizuotas ir pertvarkytas į medžioklės namelį „Briedžių giria“. Pokaryje pastatas smarkiai nukentėjo. Vėliau rašytojų sąjungos pirmininko Antano Venclovos iniciatyva, namas suremontuotas, jame buvo apgyvendinti atvykę į Neringą dirbti specialistai, paskui perduotas Klaipėdos miesto bibliotekai. 1995-1996 m. pagal išlikusius architekto H. Reissmanno brėžinius ir Thomo Manno dukters Elisabeth Mann prisiminimus, namas buvo dar kartą restauruotas, stengiantis atkurti autentišką aplinką. Nuo 2014 m. muziejuje veikia nauja ekspozicija. Moderniųjų technologijų dėka ji ne tik primena Nobelio premijos laureato gyvenimo bei kūrybos faktus, bet ir poetiškai atkuria jo vasarnamyje praleistų dienų atmosferą.
Vėliau ekskursija po Nidą, laisvas laikas, galbūt bus noro savarankiškai nueiti iki Nidos švyturio (į vidų kol kas turistai neįleidžiami, tačiau nueiti iki jo ir grįžti mankšta kojoms, geros emocijos…).
Aplankysime Parnidžio kopą. Parnidžio kopos viršūnėje įrengta apžvalgos aikštelė nuo kurios atsiveria Grobšto gamtos rezervate esančių pustomų kopų vaizdas, matosi Nidos gyvenvietės panorama ir vakaruose banguojanti Baltijos jūra. 1995 m. pastatytas, 1999 m. uragano "Anatolijaus" nugriautas ir 2011 m. atstatytas ant Parnidžio kopos viršūnės stovi akmeninis Saulės laikrodis, pagal krentančio šešėlio kryptį ir ilgį, rodantis tikslų astronominį laiką. Kuršių nerija yra vienintelė vieta Lietuvoje, kur saulė teka nuo ir leidžiasi ant vandens paviršiaus.
Grįždami link namų užsuksime į Pilkąsias (Mirusias) kopas. Tokį pavadinimą jos gavo ne veltui. Jose veši savaiminė žolinė augalija ir regimi senųjų miško dirvožemių fragmentai. Tai stiprių vėjų supustytos didelės smėlio kalvos su daubomis ir išgraužomis – ilgiausios kopos Lietuvoje, saugančios vieną liūdniausių Kuršių nerijos kaimų istorijų. 1675–1854 metais čia buvo užpustyti net keturi Naglių kaimai, kurie ir dabar dunkso giliai po smėliu.
Kelionės kaina – 20 € asmeniui.
Į kelionės kainą įskaičiuota: kelionė autobusu, kelionės vadovo - gido paslaugos, kelionės programos rengimas ir derinimas, autobuso kelto mokesčiai, autobuso ekologinis mokestis.
Papildomiems mokamiems objektams:
Įėjimas į Rėzos kultūros centrą + gido paslauga – 1,5 € suaugusiam asmeniui, 1 € vaikams.
Įėjimas į Tomo Mano muziejų + gido paslauga – 3 € suaugusiam asmeniui, 1,5 € vaikams.
Ne sezono metu įėjimas prie Pilkųjų kopų paprastai būna nemokamas. Sezono metu – 2 € suaugusiam asmeniui
Pastaba. Ekskursinių objektų lankymo tvarka ir mokamų objektų bilietų kainos gali nežymiai keistis.
Kelionės maršrutą sudarė: UAB Ingrida tours.
Pasiteiravimui apie kelionę tel. 8677 27036, 865556313, el.paštas – [email protected] arba [email protected].
