2024 m. sausio 13 d. (šeštadienis)
Pažintį su Dangaus kūnais pradėsite Dangaus šviesulių stebykloje – šventvietėje. Rato iš dešimties medinių šventyklos stulpų su kalendoriniais ženklais viduryje įrengtas akmeninis Saulės-ugnies aukuras. Stulpai žymi šešias pasaulio šalis ir Saulės tekėjimo bei laidos azimutus svarbiausių kalendorinių švenčių dienomis. Čia apsilankius etnologas Jonas Vaiškūnas supažindins su etnoastronomijos ir archeoastronomijos paslaptimis, papasakos, kaip senovėje buvo stebimi dangaus šviesuliai, atliekami kalendorinio laiko skaičiavimai. Susipažinsite ir su senovės baltų Zodiaku.
Vėliau aplankysite vienintelį pasaulyje Etnokosmologijos muziejų. Žodis „etnokosmologija“ reiškia ryšį su kosminiu pasauliu. Muziejuje pristatomi skirtingi žmogaus, žmonijos ryšiai su Kosminiu pasauliu (senieji etniniai ryšiai, pasaulio matavimai, kalendoriai, astronomija, kosmonautika, nežemiškos gyvybės paieška, mūsų civilizacijos ateities galimybės). Susipažinsite su kosmoso paslaptimis etnologiniu, mokslo istorijos, filosofiniu bei astronominiu požiūriais. Jau pačioje muziejaus pastato architektūroje atsispindi kosminio pasaulio medžio įvaizdis. Į kalvą kylančioje požeminėje galerijoje – muziejaus ekspozicijos. Ekspozicijos pabaigoje kilsite į dangų — 30 m aukščio bokštą
Susipažinti su Lietuvos ir pasaulio astronomijos naujienomis, teleskopais, nuostabaus grožio spalvotomis planetų, žvaigždžių, ūkų, spiečių, galaktikų nuotraukomis keliausite į Observatoriją. Ekskursijos metu pamatysite 165 cm skersmens teleskopą – didžiausią mokslinės paskirties įrenginį Šiaurės Europoje.
Esant palankiam orui ir giedram dangui, pasižvalgysite po naktinį dangų observatorijos ekskursiniu teleskopu. Stebėsite įdomiausius tą naktį matomus dangaus objektus. Naktinės ekskursijos dalyviai taip pat supažindinami su naktiniu dangaus vaizdu, žvaigždynais ir ryškiausiomis žvaigždėmis specialaus astronominio lazerio pagalba.
