2025 m. rugsėjo 6 d. (šeštadienis)
Dienos kelionę autobusu pradėsite viename iš įdomiausių ir geriausiai išlikusių, vėlyvojo klasicizmo laikotarpio, dvaro ansamblių Žemaitijoje – Renavo dvare. Ekskursijos metu susipažinsite su reprezentacinių salių išlikusiu autentišku interjeru ir įspūdinga biblioteka. Veidrodžių salėje pamatysite dvare buvusių paveikslų reprodukcijas, bibliotekoje buvusias Antano ir Felikso Renne knygas. Renavo dvaro parkas – vienas reprezentacinių Lietuvos parkų, įkurtas raiškiame reljefe, turintis gilią istorinę praeitį bei išsaugojęs pirmykštės gamtos pradą. Nedideliame rūmų parko parteryje iki mūsų dienų išliko nemažai egzotinių medžių. Dvaro gidas parodys, kur auga storiausia Lietuvos eglė, kurios skersmuo 1,2 metro, ir liepa, ant kurios pasvirusio pagrindinio kamieno išaugusios šešios šakos tapo savarankiškais vertikaliais kamienais.
Pietūs: sriuba + vištienos patiekalas (Jeigu pietų atsisakote, prašome registruojantis į kelionę, pažymėti, kitu atveju bus užsakoma bendra tvarka. Taip pat informuoti registruojantis, jeigu norėsite vegetariško patiekalo).
Šioje dienos pažintinėje kelionėje autobusu ir pėsčiomis su vietiniu gidu aplankysime “Marso kanjonus” – taip dažnai dėl įspūdingų, kraterius primenančių vaizdų vadinami Naujojoje Akmenėje esantys ir iki šiol veikiantys karjerai. Pirmiausia vyksime į Menčių klinčių karjerą. Dar 1932 m. Menčiuose buvo pradėtos kasti klintys kalkių gamybai ir cukraus pramonei. Dabar dalis iškasto karjero užtvindyta, susidarė dirbtiniai ežerėliai, kurie skalauja išlikusias klinčių atodangas. Ne mažesnį įspūdį negu atsiveriantis vaizdas paliks ir kasybai naudojama technika, ypač gigantiškas žingsniuojantis ekskavatorius, kurio gabaritai tikrai įspūdingi: strėlės ilgis- 70 m, masė-688 t, kabinos aukštis- 9,6 m, kaušo tūris -10 m3.
Vėliau dienos pažintinėje kelionėje su vietiniu gidu nuvažiuosime į Šaltiškių molio karjerą. Ankstyvojo triaso laikais, prieš 250 mln. metų, čia tvyrojo dykumų klimatas. Dumbančiose lygumose tuomet kaupėsi aliuvio nuosėdos. Per milijonus metų irstant biotito ir raginukės mineralams, išsiskirdavo geležis, suteikusi šiems sluoksniams raudoną spalvą. Molio sudėtyje yra silicio, aliuminio, magnio, kalcio oksidų, apie 5-8 proc. geležies. Molis ir jį dengiantis grunto sluoksnis kasami galingais žingsniuojančiais ir vikšriniais ekskavatoriai, o jam išvežti į karjerą atvestas geležinkelis. Įdomu tai, kad Šaltiškių molio karjere, rasti triaso geologiniame periode (prieš 250-200 mln. metų) gyvenusių roplių - fitozaurų fosilijos – du dantys ir dviejų žandikaulių liekanos.
Po to su vietiniu gidu aplankysime Jurakalnio atragį ir apžvalgos bokštą Papilėje. Jurakalnio atragis – tai tipiška linijinės erozijos suformuota reljefo forma. Čia matomas linijinės erozijos procesas ir jo padariniai – pats erozinis atragis, raguvos bei griovos, kuriose randasi ir trykšta šaltiniai. Nuo apžvalgos bokštelio atsiveria puikus vaizdas į Ventos slėnį, jo terasas.
Pilni įspūdžių keliausime namo.
Planuojamas grįžimas į Klaipėdą apie 21.00 val.
