Išvykimas:
6.30 val. Klaipėdoje, Akropolis, iš Dubysos gatvės (Išvykimo laikas gali keistis)
6.50 val. Gargžduose, Klaipėdos g. 15-17 (tarp banko ir kultūros namų). (Išvykimo laikas gali keistis)
7.15 val. Degalinė Trevena, prie sankryžos į Rietavą-Kvėdarną, autostrados 57 km.
7.40 val. iš Kryžkalnio, Orlean degalinė
9.0 val. iš Kauno, degalinės Circle K degalinės, Savanorių pr. 404B, Kaunas
Galimas ir kitas sustojimas, autostrados sutartoje vietoje
Galimas išvykimas iš Palangos arba Kretingos už papildomą mokestį – 5 € jeigu būtų 14 keliautojų.
Aplankysime išskirtinius Sudervės Dievo namus – apskrito plano, uždengtu kupolu. Iš fasado pusės bažnyčia apjuosta šešių kolonų eile ir papuošta apaštalų skulptūromis. Rašytojo Vladislovo Sirokomlės nuomone, žodis sudervė (su derva) reiškia dervuotą deglą, žvejų naudojamą nakti, o galbūt siejamas ir su kokiomis nors senovės lietuvių apeigomis, atliekamomis su sakuotu deglu. Vietiniai žmonės sako, kad naktį Sudervės bažnyčia atrodo lyg kosminis laivas. Tai bene vienintelė apvali katalikų bažnyčia Lietuvoje (kupolinė rotonda). Ši Švč. Trejybės bažnyčia pradėta statyti 1802m., baigta – 1812 m. Išorinės bažnyčios formos beveik be pakitimų išliko iki mūsų dienų. Altoriai ir vidaus puošyba atnaujinti XIX a. viduryje. Iki šių dienų kyla diskusija, kas yra jos projekto autorius? Vieni šaltiniai teigia, kad bažnyčios projekto autorius – žymus architektas Laurynas Gucevičius, kituose – kad dominikonas, religinių raštų rengėjas (leidėjas) architektas Laurynas Bartkevičius. Šios bažnyčios mįslinga akustika. Architektūrinė bažnyčios kupolo erdvė sukuria stebėtiną akustiką - įvijais laiptais pakilus į trečią bažnyčios aukštą, apima keistas jausmas – tarsi būtum pakibęs tarp dangaus ir žemės. Pasakyk ką nors šalia ar už kelių metrų stovinčiam žmogui, ir jis nieko, ką pasakei, negalės suprasti, nes aidas akimirksniu atkartos žodžius, o jie susilies su aidu. Jei atsistosite priešingose kupolo pusėse, menkiausias šnabždesys, vos girdimai ištartas į sieną žodis bus puikiausiai girdimas toli priešingoje pusėje esančiam žmogui – lyg jis stovėtų tau už nugaros. Šnabždesių galerija palieka neišdildomą įspūdį! Lydinti gidė papasakos šios bažnyčios istoriją.
Vėliau aplankysime dvi unikalias parodas: Skitų auksas ir Vasiljevo kolekcijos parodą: „Kai aristokratai kūrė madą. XVIII–XXI a.“
10 mln. vertės paroda, tai paroda iš Ukrainos nacionalinio istorijos muziejaus rinkinių „Ukrainos civilizacijos: nuo Tripolės kultūros, skitų aukso iki Maidano“, dar kitaip galima sakyti, kad į Vilnių atkeliauja skitų auksas“. Ši Ukrainos paroda Vilniuje: mažų mažiausiai – tai dešimtmečio projektas“.
Galėsite pamatyti nuo 6 tūkst. metų senumo eksponatą, senesnį nei seniausia Egipto piramidė, tai yra „Tripolijos bobutės“ iki Orumo revoliucijos Maidane simbolių – ištapyto šalmo ir ištapyto skydo – tai 2 ypatingiausi objektai. Jie buvo sukurti Maidane to sukilimo, revoliucijos metu: vienas ištapytas šalmas ir ištapytas skydas, kuriame matome tą tridantį Ukrainos simbolį, kuris yra turbūt X–XI amžiaus simbolis. Jis labai senas, bet vėl išnyra kaip ukrainietiškos tapatybės, vienijančios tapatybės simbolis Maidane. Parodos tikslas supažindinti nuo seniausių ištakų iki visiškai nesenų kultūrinių, civilizacinių, pilietinių apraiškų. Tai pažintis su Ukraina - visas spektras nuo labai labai senų laikų. Pamatysite apie 80 eksponatų.
Paroda „Kai aristokratai kūrė madą. XVIII–XXI a.“ skirta trims mados šimtmečiams, per kuriuos valdančioji klasė – aristokratija – formavo mados sampratą ir darė įtaką mados raidai.
Pirma parodos dalis skirta absoliutizmo epochai, įsitvirtinusiai Prancūzijoje XVIII a., ir rokoko stiliui, neatsiejamam nuo karaliaus rūmų kultūros ir tenkinusiam pirmosios rūmų damos, Liudviko XV favoritės markizės de Pompadur asmeninius poreikius. Kita Prancūzijos mados dievaite tapo karalienė Marija Antuanetė iš Habsburgų giminės, Liudviko XVI žmona. Ji buvo ekstravagantiška moteris, aprangos pokyčių įkvėpėja. Būtent ji įvedė graikiško, amerikietiško ir angliško sukirpimo, taip pat „polonezo“ stiliaus suknelių madą. Skiriamasis to laikotarpio bruožas – įmantrios Marijos Antuanetės stiliaus šukuosenos, siekiančios iki vieno metro aukščio. Toliau parodoje pristatoma Napoleono valdymo epocha – vienas svarbiausių laikotarpių, kai aristokratija darė ypač didelį poveikį mados pasauliui. Pasiskelbusio Prancūzijos imperatoriumi Napoleono I žmona Žozefina, kilusi iš Karibų jūros Martinikos salos, domėjosi ir mėgavosi mada. Jos skonį ir poreikius formavo senos Versalio tradicijos, nes prieš Napoleoną ji buvo ištekėjusi už aristokrato Bogarnjė. Žozefina dievino šalius ir baltas permatomas sukneles, pabrėžiančias jos liekną figūrą. Ampyro stiliui, susiformavusiam Napoleono valdymo laikotarpiu ir imitavusiam graikų ir romėnų madą, parodoje atstovauja rūmų damų suknelės iš muslino, įvairūs šaliai, vyriškos siuvinėtos liemenės, aksominės apyrankės, papuoštos kamėjomis, diademos, lygiapadžiai bateliai ir kt. Dar viena parodos dalis skirta Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos imperijų aprangai. Vokietijos imperijai XIX a. antrojoje pusėje buvo būdingi militaristiniai drabužių elementai – metalinės sagos, kariškių ir medžiotojų kostiumų detalės, o Austrijos-Vengrijos imperijos apranga buvo ryškesnio stiliaus, nes jai darė įtaką Rytų Europos tautos, įėjusios į imperijos sudėtį. Tai ir Rumunija, ir būsimos Čekija, Slovakija, ir šalys, sudariusios Jugoslaviją. Ypač reikėtų atkreipti dėmesį į husarų stiliaus elementus – kutus ir virveles, kuriais puošti drabužiai, skirti pasivaikščioti. Ypatinga ekspozicijos dalis skirta Rusijos imperijai, kurios sudėtyje buvo ir Lietuva. Parodos lankytojai pamatys, kaip puošėsi Romanovų dvaro aplinkos žmonės. Vienas iš išskirtinių eksponatų – „Brizak“ mados namų apsiaustas rotonda, priklausęs imperatorienei Aleksandrai Fiodorovnai, Nikolajaus II žmonai.
Grupė bus dalijama pusiau. Viena grupė pradės ekskursiją nuo Skitų aukso, kita nuo Valsijevo parodos. Abi parodas aplankysite.
Po begalinių įspūdžių būsime išalkę, tad mūsų lauks pietūs: sriuba (barščiai) + vištienos kepsnys+stalo vanduo+kava/arbata VEGETARAI AR TIESIOG NEPAGEIDAUJANTYS MĖSOS prašome nurodyti registruojantis, kitu atveju bus pateiktas mėsos patiekalas.
Po pietų 1 val. pažintis su Vilniaus senamiesčiu. Išties įdomių dalykų sužinosite iš lydinčios gidės pasakojimo.
Ir ekskursijos pabaigoje su muziejaus gidu leisimės į Vilniaus katedros požemius – nematoma pastato dalis – pristato šventovės, stovinčios vienoje seniausiai gyvenamų Vilniaus vietų, istoriją, pastato kaitą, čia palaidotus Lietuvos valstybei ir Bažnyčiai nusipelniusius asmenis. Kriptose ir koridoriuose įrengta ekspozicija supažindina su laidojimo tradicijomis, archeologiniais radiniais, atveria Karališkąjį mauzoliejų.
Po ekskursijos kelionė link namų.
Kelionės kaina – 30 € asmeniui.
Neprivaloma eiti į Katedros požemius ar pietauti – registruojantis BŪTINA TAI PAŽYMĖTI
Paroda Skitų auksas – 5,00 € asmeniui , senjorams ir moksleiviams – 2,50 €
Vasiljevo kolekcijos parodą: „Kai aristokratai kūrė madą. XVIII–XXI a.“ - 5,00 € asmeniui , senjorams ir moksleiviams – 2,50 €
Gidų paslaugos parodose – 1-1,5 € asmeniui (priklausomai nuo dalyvaujančių skaičiaus)
Pietūs: sriuba (barščiai) + vištienos kepsnys+stalo vanduo+kava/arbata - 9,00 €
Ekskursija po Katedros požymius - 6, 00 € asmeniui , senjorams ir moksleiviams - 4, 00 €
Pastaba. Ekskursinių objektų lankymo tvarka ir mokamų objektų bilietų kainos gali nežymiai keistis
Kelionės maršrutą parengė Ingrida tours
Pasiteirauti apie kelionę tel. 865556313, 8677 27036 [email protected] arba [email protected]
