3 diena. 2026 m. balandžio 19 d. (sekmadienis). Nukusas – Muinakas – Ustiurto plynaukštė – Aralo jūra
Pusryčiai viešbutyje.
Po pusryčių džipais važiuosite į naujam gyvenimui atgimusį žvejybos uostamiestį pietinėje Aralo jūros pakrantėje – Muinaką. Išvažiuodami iš Nukuso sustosite prie vienos seniausių ir piligrimų lankomiausių Uzbekistano vietų – Mizdakhano nekropolio. Tai vienos seniausių ir didžiausių kapinių Vidurinės Azijos regione, užimančios 200 hektarų plotą. Nuo seniausių laikų ši vieta savo šventumu ir paslaptingumu traukė daugybę piligrimų iš viso pasaulio. Pasak legendos, kapinių teritorijoje yra „Pasaulio laikrodis“ arba „Apokalipsės laikrodis“, skaičiuojantis laiką iki pasaulio pabaigos. Kiekvienais metais iš „laikrodžio“ sienos iškrenta plyta ir, kaip sako legenda, kai nukris paskutinė plyta, įvyks apokalipsė. Todėl čia atvykę piligrimai kruopščiai renka akmenis, atsargiai sukraudami juos vienus šalia kitų ir skaitydami maldą už išsigelbėjimą. Be to, žmonės tiki, kad čia randasi pačio Adomo kapas. Plačiau apie tai papasakos vietinis gidas.

Kadaise Muinakas turėjo savo žuvų konservų gamyklą, kuri aprūpino žuvimi visą Uzbekistaną. Viskas pasikeitė 80-aisiais, kai jūra pradėjo katastrofiškai džiūti. Vanduo kasmet ėjo vis toliau ir toliau nuo miesto, žuvys dingo, o prišvartuoti laivai liko uoste. Jie ir šiandien vis dar yra čia – Mauinako uostas virto “Laivų kapinėmis” pliko jūros dugno viduryje, tarsi čia niekada nebūtų buvę vandens. Tik apleisti įvairių dydžių laivai, daugelis iš kurių jau pavirto rūdžių skeletais bei išbarstytos smėlyje kriauklės primena, kad ankščiau čia buvo jūra.
Čia taip pat iš išorės apžiūrėsite apleistą švyturį, kuris tapo biologinės katastrofos simboliu. Kadaise stovėjęs jūros pakrantėje švyturys, dabar yra keleta kilometrų nutolęs nuo vandens. Muinako švyturys daugiau nebeatlieka savo funkcijos, tačiau tapo žinoma lankytina vieta ir priminimu apie čia įvykusią nelaimę.
Aplankysite Muinako kraštotyros muziejų, kuris laikomas vienu unikaliausių Uzbekistane. Čia per trumpą dokumentinį filmą galėsite pamatyti Aralo jūros, kuri buvo ketvirta pagal dydį pasaulio ežeras, išnykimo procesą. Taip pat galėsite sužinoti apie miesto istoriją, konservų gamyklą, kuri kažkada davė darbą šimtams žmonių, pamatysite Karakalpakų nacionalinius drabužius ir istorinius artefaktus kurie tapo savotišku dokumentiniu Aralo jūros išdžiūvimo įrodymu. Apie tai ir daugiau papasakos vietinis gidas.

Pietūs svečių namuose (į kainą įskaičiuota).
Po pietų tęsite savo kelionę link Aralo jūros per Ustiurto plynaukštę – vieną paslaptingiausių ir mažai ištirtų Uzbekistano įžymybių. Kai kuriuose šaltiniuose ji vadinama sala: smėlio jūros viduryje uolėtos plokščiakalnio sienos pakyla daugiau nei 300 metrų. Žiūrint į stačias sienas, kurių spalva keičiasi nuo baltos iki mėlynos ir rožinės, atsiranda jausmas, kad jie supa kažkokį pasakų pasaulį. Nuo sienų viršaus atsiveria vaizdas, tarsi paimtas iš mokslinės fantastikos filmo apie dykumos planetas – žemė yra išmarginta įtrūkimais, įlūžimais ir vandeniu išplautomis įgriuvimais.
Vakare atvykimas į jurtų stovyklą. Pagal galimybę, galėsite išsimaudyti Aralo jūroje.
Vakarienė (įskaičiuota į kelionės kainą).
Nakvynė jurtoje, du asmenys keturvietėje jurtoje. Dušai (bendri) ir tualetai atskirai nuo miegamos jurtos. Vandens temperatūra duše priklauso nuo dienos temperatūros, kadangi vanduo atbėga iš dykumos.
